Ką veikia kelių darbininkai žiemą, kai dėl šalčių darbai keliuose sustoja? Vieni išeina tėvystės atostogų, kiti užsiima kalvyste ir net rengia parodas arba imasi kitų širdžiai mielų veiklų. Dėl galimybės turėti tokią darbinę pertrauką žiemą kai kurie kelių darbininkai atsisako net paaukštinimo.

Jei pastaraisiais metais lankėtės Liepkalnio žiemos pramogų parke Vilniuje, tikėtina, kad užkilti į kalną jums padėjo vilnietis Stasys Jucevičius. Neseniai į pensiją išėjęs 65-erių Stasys jau aštuntą žiemos sezoną rūpinasi sostinės slidininkų saugumu, o kitu metų laiku – pavasarį, vasarą ir rudenį – dirba kelių darbininku įmonėje „Fegda“: tiesia kelius, remontuoja gatves. S. Jucevičius juokiasi, kad „gyvenimas dar tik prasideda“, tad užtarnauto poilsio dar nesiruošia – planuoja darbuotis ir toliau, kol sveikata leis.

Vasarą – keliuose, žiemą – kalnuose

Kaip pasakoja S. Jucevičius, kelių darbininkams darbų sezonas baigiasi atėjus didesniems šalčiams, todėl žiema neretai tampa laikotarpiu, kada galima trumpam atsikvėpti nuo įprastų darbų.

Iš tiesų vasarą kelių darbininkai dirba ir per kaitrą, o rudenį – ir lietui lyjant, tačiau žiemą, atėjus didesniems šalčiams, veiksmas keliuose sustoja mažiausiai dviem mėnesiams.

Vieni šią darbinę pauzę skiria šeimai, kiti – sveikatinimosi procedūroms ar pomėgiams, o štai S. Jucevičius didžiąją žiemos dalį praleidžia ant Liepkalnio kalno.

„Pamenu, kaip kolega kelininkas, žiemomis irgi dirbantis Liepkalnyje, kartą paklausė: nebijai šalčio, bendravimo su žmonėmis, gal nori padirbėti? Sutikau. Taip ir slenkam per šalčius jau aštunti metai. Vasaromis darbuojamės keliuose, o žiemą – kalnuose“, – juokauja kelių tiesimo įmonės „Fegda“ kelių darbininkas S. Jucevičius, žiemą dirbantis Liepkalnio žiemos pramogų parko operatoriumi.

Nors darbo sezonas Liepkalnyje sutampa su kelininkų žiemos „atostogų“ pradžia, S. Jucevičius tikina, kad toks intensyvus gyvenimo tempas jo visiškai nevargina. „Kartais su vyrais pajuokaujame, kad „Fegdoje“ mes dirbame, o Liepkalnyje – poilsiaujame. Matome, kaip suaugę ir maži vaikai džiaugiasi sniegu, tuomet ir mums pasidaro smagu, gera“, – sako pašnekovas.

Visgi tūkstančius slidininkų per sezoną sutinkantis vyras pats kalnų slidėmis čiuožti nedrįsta. Paklaustas, kodėl, tik kukliai atsako: „Juk aš jau pensininkas…“

S. Jucevičius džiaugiasi, kad jaunystėje priimtas sprendimas tapti kelininku dabar jam suteikia galimybę derinti abi veiklas, skirti laiko šeimai, kelionėms ir, svarbiausia, išvykoms į žvejybą.

Sustojus darbams keliuose, dzūkas užsiima kalvyste: kala saulutes, pasagas, žvakides

Prieš ketverius metus tapti kelių darbininku nusprendė ir Alytaus rajono gyventojas Tomas Dzingelevičius. Šiam sprendimui jį taip pat paskatino noras atrasti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, kuris jam leistų užsiimti mylima veikla – kalvyste.

„Metalas – mano stichija“, – apie meilę seniesiems lietuvių amatams užsimena T. Dzingelevičius.

Vis dėlto iš savo amato uždirbti vyras niekada neplanavo. Jam kalvystė visada buvo malonumą ir poilsį teikianti veikla, kuriai bėgant metams norėjosi skirti vis daugiau laiko. Būtent tai ir paskatino suvirintoju bei traktorininku dirbusį T. Dzingelevičių ieškoti darbovietės, kuri patenkintų jo, kaip amatininko, savirealizacijos poreikį: taip vyras įsidarbino Alytaus kelių tiesimo įmonėje „Alkesta“ ir tapo kelių darbininku.

Nuo vaikystės kalvyste susižavėjęs vyras dabar savo namuose turi įsirengęs dirbtuves, kuriose praleidžia didžiąją žiemos dalį. Čia jis kala saulutes, pasagas, žvakides, o prieš metus Verebiejų bibliotekoje pristatė ir savo pirmąją autorinę darbų parodą „Kalviški kryžiai“.

Parodos metu alytiškiai ir Alytaus rajono gyventojai turėjo galimybę susipažinti su T. Dzingelevičiaus darbais, kuriuose susipina krikščioniška ir senųjų baltų simbolika. Atnaujintą dirbinių kolekciją ateityje planuojama eksponuoti ir kituose Alytaus rajono bibliotekos filialuose.

„Jeigu nebūnu kalvėje, tuomet skaitau knygas, dainuoju. Per tą laiką spėju pasiilgti ir darbo keliuose – ten irgi reikia atidumo detalėms“, – pabrėžia T. Dzingelevičius.

Jo įžvalgoms pritaria ir S. Jucevičius. Abu vyrai tikina laukiantys šiltojo sezono pradžios. „Mes – kelininkai. Laukiame, kad atšils žemė ir prasidės darbai“, – šypteli pašnekovai.

Kelininkams „atostogos“ tęsiasi nuo sausio iki kovo mėnesio

Kaip pasakoja „Fegdos“ personalo vadybininkė Daiva Čiurylaitė, panašių istorijų tarp jų įmonės darbuotojų – daugybė. Pasitaiko atvejų, kai kelių darbininkai netgi atsisako kilti karjeros laiptais vien tam, kad išsaugotų galimybę spaudžiant šaltukui išeiti „žiemos atostogų“.

„Ne visi nori prarasti galimybę žiemą atsikvėpti nuo darbų, ne visiems ir tinka administracinis darbas. Yra žmonių, kuriems patinka statybvietė, šurmulys, technika ir jie jokiu būdu neiškeis jo į darbą prie kompiuterio“, – įsitikinusi personalo vadybininkė D. Čiurylaitė.

Ji priduria, kad šią žiemą daugeliui jų įmonės kelių darbininkų darbai sustojo dar prieš didžiąsias žiemos šventes. „Dėl orų sąlygų daugumoje objektų darbai buvo stabdomi gruodžio viduryje, o prie didesnių projektų, pavyzdžiui, geležinkelio „Rail Baltica“ plėtros Panevėžio rajone, kolegos darbavosi iki Naujųjų metų“, – sako D. Čiurylaitė.

Darbui keliuose, kaip ir oro uostuose, didelės įtakos turi meteorologinės oro sąlygos. Jei jos prastos, darbas keliuose sustoja ne tik žiemos, bet ir vasaros laikotarpiu. „Rugpjūtį darbus gali laikinai sustabdyti stipri vėtra, o žiemą – įšalusi žemė, stiprus snygis bei itin žema oro temperatūra“, – pasakoja D. Čiurylaitė.

Pasibaigus darbų sezonui, dalis susisiekimo infrastruktūros statybos įmonių Lietuvoje nutraukia su kelių darbininkais sudarytas darbo sutartis, tačiau „Fegdos“ ir „Alkestos“ įmonėse taikoma kita praktika..

„Nors tai sezoninis darbas ir dažniausiai jam pasibaigus su darbuotojais „atsisveikinama“ iki kito darbų sezono, mes žmogų įdarbiname neterminuotam laikotarpiui. Tikime abipuse šios praktikos nauda: žmogus išsaugo darbą, o mes – darbuotoją“, – tikina D. Čiurylaitė.

Jos teigimu, būtent dėl to šaltasis sezonas daugeliui jų darbuotojų asocijuojasi ne su naujos darbovietės paieškomis, o su galimybe atgauti jėgas prieš naujus sezono darbus.

„Turime daug aktyvių, sportuojančių kolegų, kurie laisvalaikiu žaidžia padelį, bėgioja, šoka, užsiima asmeniniu tobulėjimu ar automobilių sportu, kaituoja. Kitiems artimesnė meninė veikla – jie kuria elektroninę muziką, fotografuoja, organizuoja parodas, tapo paveikslus, mezga, groja gitara. Kiti laisvalaikiu sukasi virtuvėje, fermentuoja daržoves, medžioja, o dar kiti kolekcionuoja euro monetas“, – darbuotojų pomėgiais dalinasi UAB „Fegda“ personalo vadybininkė.