Kaip sėkmingai planuoti ir organizuoti viešuosius pirkimus, o vėliau ir įgyvendinti pačius projektus, kai kalbame apie strateginius valstybės susisiekimo infrastruktūros objektus, kurie statomi tik kartą per keliasdešimt ar net šimtą metų? Ši aktuali tema buvo nagrinėta „Lietuvos kelių forumo 2026“ diskusijoje, kurioje savo įžvalgomis dalinosi ir UAB „Fegda“ vadovas Jonas Jablonskis.

„Lietuvos kelių forumo 2026“ diskusijoje „Megaprojektų valdymas ir įgyvendinimas: iššūkiai ir sėkmės strategijos“ taip pat dalyvavo HISK vadovas Robert Ziminski ir „Ellex Valiūnas“ partneris, viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos grupės vadovas dr. Karolis Kačerauskas, diskusiją moderavo „Rail Baltica“ valdymo vadovas Justas Vyžintas.

Diskusijoje apie megaprojektus aptarti aktualiausi šios temos klausimai: nuo politinių lūkesčių ir  ilgalaikės vertės valstybei užtikrinimo iki sėkmingiausių strategijų tokių projektų vystymui. Aptarti ir didžiausi iššūkiai, kurie įprastai lydi grandiozinių viešojo sektoriaus infrastruktūros projektų įgyvendinimą, bei kaip šiuos iššūkius atlaiko tradiciniai viešųjų pirkimų modeliai.

Būtinas pirkimų planavimo žemėlapis bent 5 metų laikotarpiui

UAB „Fegda“ vadovas J. Jablonskis pažymi, kad siekiant efektyviau įgyvendinti strateginės reikšmės valstybės projektus, pirmiausia yra būtinas tarpinstitucinis tokių projektų planavimas. Pasak jo, pastarieji metai parodė, kas nutinka, kai beveik tuo pat metu paleidžiami keli milžiniški projektai – sektorius priverstas greitai „išsipūsti“, nėra laiko tinkamai pasiruošti, o galiausiai, po didžiulio projekto stojus pauzei, rangovai susiduria su įvairiomis rizikomis, kaip išlikti ir prisitaikyti prie staiga pasikeitusių darbų apimčių.

„Todėl reikalingas bent penkerių metų pirkimų žemėlapis ir aiškus tarpinstitucinis planavimas, kad megaprojektai būtų išdėliojami nuosekliai ir nebūtų įgyvendinami tuo pat metu, o rinka galėtų racionaliai planuotis darbus. Esu tikras, kad tai yra planavimo, atskirų institucijų susitarimo klausimas“, – teigia J. Jablonskis.

Pasak „Fegdos“ vadovo, tarpinstitucinis grandiozinių projektų planavimas būtų naudinga visoms pusėms: verslas turėtų pakankamai laiko pasiruošti, investuoti į techniką, suburti reikiamos kompetencijos komandas ir suformuoti tiekimo grandines, o kartu būtų išvengta ir daugybės dabar viešuosius pirkimus lydinčio chaoso, problemų ir lūkesčių išsiskyrimo.

Paklaustas, ar Lietuvoje turime pakankamai kompetencijos statyti greituosius geležinkelius bei įgyvendinti elektrifikacijos projektus, J. Jablonskis sako, kad „ne tik turime, bet galime ir norime“.

„Bet ir čia yra kritiškai svarbus tinkamas viešųjų pirkimų planavimas į ateitį. Jei  elektrifikacijos projektai būtų išskaidomi į keletą dalių, rangovai matytų, kad tai tęstiniai projektai, tuomet jie įsigytų reikalingą įrangą, suburtų komandas ir pastatytų. Bet kai tu žinai, kad kito etapo nebus nežinia kiek metų, vienam projektui investuoti į įrangą nėra tikslinga“, – akcentuoja „Fegdos“ vadovas.

Už megaprojektų įgyvendinimą turi būti atsakingi profesionalai

Kaip dar vieną itin svarbią dedamąją viešųjų pirkimų procesuose, be planavimo, J. Jablonskis išskiria aukščiausios kompetencijos profesionalų sutelkimą megaprojektų įgyvendinimui.

Pasak jo, didelė viešųjų pirkimų procesų spraga yra už pirkimus atsakingų specialistų kompetencijos trūkumas: už grandiozinių projektų viešųjų pirkimų planavimą ir įgyvendinimą neretai yra atsakingi vidutinės kompetencijos specialistai, o tai galiausiai stipriai atsiliepia visoms projekto įgyvendinimo grandims.

„Taip neturi būti, kad suprojektuojame, o statome tik po penkerių metu, kai kainos pasikeičia. Juk kalbame apie grandiozinius, strateginės reikšmės projektus, į kuriuos telkiamos didžiausios investicijos ir visuomenės lūkesčiai. Be abejo, valstybei nuolat išlaikyti aukščiausios kompetencijos profesionalus viešajame sektoriuje gali būti per brangu. Todėl kur kas efektyvesnis ir racionalesnis kelias – samdyti konsultantų komandas konkretaus megaprojekto įgyvendinimui. Juk tokie projektai, kaip „Rail Baltica“, statomi tik kartą per šimtmetį. Atsižvelgiant į tai, daug racionaliau kritines kompetencijas pasitelkti iš išorės – pirkimo architektūrai, rizikų modeliui, sutarčių logikai, nepriklausomai kainodarai ir ginčų prevencijai – nei bandyti viską spręsti vien turimais resursais“, – įžvalgomis dalinasi J. Jablonskis.

Užsienio tiekėjas savaime nėra nei termino, nei kokybės garantas

Viešojoje erdvėje vis dar gajus įsitikinimas, kad strateginiams infrastruktūros objektams būtini užsienio rangovai. Tuo tarpu UAB „Fegda“ vadovas įsitikinęs, kad didieji strateginės reikšmės projektai turi būti įgyvendinami Lietuvos, o ne užsienio rangovų. Pasak jo, praktika rodo, kad užsienio tiekėjas savaime nėra nei termino, nei kokybės garantas: turėjome atvejų, kai pasirinkus užsienio įmones projektai vėlavo, brango, o visuomenė rezultatų laukė ilgiau nei planuota.

„Strateginių objektų klausimas nėra apie tai, ar Lietuvos įmonės gali juos įgyvendinti – čia labiau apie tai, ar viešųjų pirkimų konstrukcija leidžia mūsų įmonėms juose varžytis. Esu tikras, kad Lietuvoje veikiančios infrastruktūros įmonės yra pajėgios įgyvendinti visus strateginius megaprojektus, tačiau pirkimai ne visuomet sudėliojami taip, kad šie mūsų įmonių pajėgumai būtų realiai panaudojami“, – teigia jis.

J. Jablonskis pateikia konkretų pavyzdį: kai objektas pateikiamas vienu pirkimo objektu, kartelė neretai pakyla taip aukštai, kad tokiame konkurse gali dalyvauti tik užsienio tiekėjai. Tuo tarpu pirkimą suformavus pagal Lietuvoje veikiančių įmonių pajėgumus, konkurencija išsiplečia, atsiranda daugiau realių pasiūlymų, o projekto įgyvendinimas tampa labiau prognozuojamas.

„Geras pavyzdys – Rūdninkų poligono II etapo pirkimas: jis buvo suplanuotas ir padalintas taip, kad jame galėtų dalyvauti Lietuvos įmonės, ir tai realiai įvyko. Tokie sprendimai parodo, kad profesionali pirkimo architektūra leidžia paslaugas įsigyti čia, Lietuvoje. Mūsų vertinimu, jei strateginių objektų pirkimai būtų skaidomi į dalis, o vieno paketo vertė neviršytų maždaug 150 mln. eurų, tokius darbus pajėgtų atlikti visos didžiosios infrastruktūros įmonės Lietuvoje. Tai duoda aiškią naudą: rinkoje atsiranda reali konkurencija, įmonės gali stabiliau planuoti pajėgumus, o projekto lėšos ir mokesčiai lieka Lietuvoje. Be to, išskaidžius darbus, didėja tikimybė įgyvendinti projektą laiku“, – akcentuoja UAB „Fegda“ vadovas J. Jablonskis.