Nepriklausomas tyrimas patvirtino: „Rail Baltica“ sankasos išplovų priežastis – netinkami projektiniai sprendiniai

09 - 26

Nepriklausomas tyrimas patvirtino: „Rail Baltica“ sankasos išplovų priežastis – netinkami projektiniai sprendiniai

Atliktas nepriklausomas tyrimas dėl „Rail Baltica“ geležinkelio ruožo sankasos problemų patvirtino, kad šlaitų išplovos atsirado dėl netinkamų projektinių sprendinių.

UAB „Fegda“ siekdama nustatyti „Rail Baltica“ linijos Kaunas–Ramygala 1435 mm vėžės geležinkelio kelio ruožo Žeimiai–Šėta sankasos ir konstrukcinių sluoksnių šlaitų būklę bei šlaituose atsiradusių išplovų priežastis ir įvertinti jų sąsają su projektiniais sprendiniais bei atliktais statybos darbais inicijavo nepriklausomą tyrimą.

2026-08-05 – 2026-09-25 laikotarpiu atlikto nepriklausomo tyrimo išvados vienareikšmiškos – problema – netinkami projektiniai sprendiniai.

Pagrindinės tyrimo išvados:

  • Suprojektuota sankasa (šlaitas) be konstrukcinių sluoksnių šlaituose sustiprinimo sprendinių neatitinka STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“.
  • Suprojektuota sankasa (šlaitas) be konstrukcinių sluoksnių šlaituose sustiprinimo sprendinių neatitinka Geležinkelių žemės sankasų projektavimo nurodymų.
  • Suprojektuota sankasa (šlaitas) neatitinka „Rail Baltica“ projektavimo gairių RBDG-MAN-015-0107 „Design guidelines. Railway substructure, Part 1 embankments and earthworks“ 5.3.2, 5.17, 5.18.2, 5.18.3 ir 6.3 punktų reikalavimų dėl šlaitų apsaugos nuo erozijos.
  • Rangovui sutartimi numatytos darbų apimtys nebuvo pritaikytos tarpiniam statybos etapui – nebuvo numatytos laikinos šlaitų apsaugos ir vandens nuvedimo priemonės. Dėl to neapsaugoti šlaitų konstrukciniai sluoksniai buvo tiesiogiai veikiami kritulių.
  • Konstrukcinių sluoksnių šlaitų išplovos yra ne rangovo atliktų darbų kokybės, o projektinio sprendinio pasekmė. UAB „Fegda“ sankasos šlaitus įrengė tiksliai pagal projektinę geometriją, tačiau išplovos susiformavo dalyje, kuriai projekte nebuvo numatyta jokia apsauga.
  • Išplovų priežastis – paviršinio vandens erozija neapsaugotoje viršutinėje šlaito dalyje. Šios išplovos yra sisteminio pobūdžio ir kartosis po kiekvienos stipresnės liūties, kol šlaitai nebus tinkamai apsaugoti.

„Plaunamų sankasos šlaitų problema yra visame „Rail Baltica“ ruože, nes šlaitai įrenginėjami pagal vieną ir tą patį sprendinį visuose projektuose. Tai yra sisteminė problema, kurios neišsprendus įrengti šlaitai bus plaunami. Neišsprendus šios problemos iš esmės bus neužtikrintas sankasos stabilumas ir kils grėsmė eismo saugumui“, – situaciją komentavo ekspertas – statybos inžinerijos mokslų daktaras Darius Kalibatas.

UAB „Fegda“ generalinis direktorius Jonas Jablonskis teigia, kad dėl sankasos problemų į užsakovą kreipėsi ne vieną kartą, tačiau prašymas spręsti situaciją nebuvo išgirstas.

„Apie šlaitų plovimo problemą užsakovą informavome ne vieną kartą, ir ne tik mes, dar iki darbų pradžios, bet užsakovas šią problemą ignoravo. Negana to, 2026 m. balandį vykusio Geležinkelio paslaugų įmonių asociacijos susirinkimo metu visi „Rail Baltica“ projekte dalyvaujantys rangovai kėlė šį klausimą. Užsakovas šio susitikimo metu patvirtino, kad tai nėra rangovo atsakomybė ir nėra rangovo darbų ar garantinių įsipareigojimų klausimas. Bet tą pripažinęs, deja, jokių sprendimų nepriėmė iki šiol, kas užprogramuoja tolimesnes problemas. Siekdami to išvengti, buvome priversti  inicijuoti nepriklausomą tyrimą, nors tai yra užsakovo atsakomybė“, – apie situaciją  kalbėjo UAB „Fegda“ generalinis direktorius Jonas Jablonskis.

„Kita opi problema – pagal dabartinį sprendinį sankasai reikalinga nuolatinė priežiūra. O tam reikalingos didelės lėšos ir komanda, kurių užsakovas nėra numatęs šiame projekte. Nevykdant priežiūros – sankasa tiesiog toliau plaunama“, – pridūrė J. Jablonskis.

J. Jablonskis pabrėžia, kad „Rail Baltica“ yra milžiniškos apimties kompleksinis projektas ir sklandžiam jo įgyvendinimui reikia visų pusių – užsakovo, projektuotojų, rangovų – aktyvaus įsitraukimo ir efektyvaus darbo.

„Tik dirbdami kartu, skaidrindami procesus ir greitai reaguodami į kylančius iššūkius galime pasiekti rezultatą“, – sakė J. Jablonskis.

Apie būtinybę nedelsiant spręsti „Rail Baltica“ projekto problemas pasisakė ir asociacijos „Lietuvos keliai“, vienijančios infrastruktūros statybos įmones Lietuvoje, vadovas Šarūnas Frolenko.

„Prieš porą dienų buvo paskelbta, kad „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo terminas nukeltas iki 2034 m. Tai indikuoja apie dideles ir sunkiai sprendžiamas projekto problemas. Matome, kad projektas stringa dėl sisteminių problemų: lėto sprendimų priėmimo, atsakomybės neprisiėmimo, techninių projektų broko – rangovai dažnai aptinka, kad sprendiniai neatitinka realios situacijos ar mūsų šalies geologinių sąlygų, tačiau patys jų išspręsti negali, o užsakovas problemas tendencingai ignoruoja. Kol neturime veiksmingo mechanizmo, kuris leistų užsakovui, projekto autoriui ir rangovui greitai susėsti prie vieno stalo ir rasti išeitį, tol projekto įgyvendinimas strigs“, – sakė Š. Frolenko.

Galerija